Apie sraiges

Sraigės – tai pilvakojai moliuskai, turintys spiralės formos kriauklę, į kurią sutelpa visas sraigės kūnas. Šie moliuskai gyvena įvairiose aplinkose: nuo jūros dugno iki medžių lajų – svarbu, kad pakaktų drėgmės. Visos valgomosios sraigės priskiriamos plautinių būriui ir beveik visos priklauso helicidų šeimai (helicidae).
Vidinė sraigių anatomija susideda iš primityvių plaučių, vieno prieširdžio ir vieno inksto bei smegenų sudarytų iš keturių dalių. Sraigių burna turi radulę – tai chitininė struktūra, sudaryta iš tūkstančių mikroskopinių dantukų, leidžiančių nugremžti maistą nuo įvairių paviršių. Tyliuoju paros metu sraigių fermoje galima išgirsti, kaip sraiges doroja maistą.

Jos juda raumeningos kojos pagalba, išskirdamos gleives leidžiančias šliaužti paviršiumi. Gleivės taip pat išskiriamos, kad apsaugotų moliusko kūną nuo išdžiuvimo. Sraigės turi vieną arba dvi poras čiuopiklių, su akimis galuose bei uoslės organais galuose, kuriais suvokia aplinką. Sraigių kriauklė, kaip ir daugelio moliuskų, sudaryta iš kalcio karbonato. Kalcį sraigės gauna su maistu ir išskiria kaip kriauklę. Kalcio trūkumas įtakoja kriauklės tvirtumą, kuris mažėja ir esant žemam aplinkos pH. Auginant sraiges labai svarbu subalansuotai jas maitinti, kad per anksti sukietėjusi kriauklė nevaržytų sraigės augimo, o per silpna kriauklė nekeltų grėsmės jos išgyvenimui. Be mitybos svarbūs ir drėgmės, šviesos bei populiacijos tankio faktoriai, į kuriuos būtina atsižvelgti įvairiais sraigių auginimo etapais. Sraigės yra aktyviausios tamsiuoju paros metu, kai nukrenta oro temperatūra ir aplinka tampa drėgnesnė, arba po lietaus. Todėl reikia turėti galvoje, kad pvz karštą ir sausą vasarą yra būtina purkšti sraiges vandeniu arba suteikti pakankamą šešėlį.

Viena populiariausių auginamų rūšių yra Helix aspersa (Liet. aptaškytoji sraigė), ypatingai maxima ir muller variacijos. Fermose Helix aspersa sraigės užauginamos iki 8cm ilgio, kiauto skersmuo pasiekia 3,0 – 4,5cm diametrą, o svoris apie 15 – 35g. Paprastai fermose užaugintos sraigės dydžiu pranoksta savo laukines giminaties. Didžioji dauguma helicidų šeimos moliuskų yra hermofroditai – turi vyriškos ir moteriškos lyties organus. Helix aspersa sraigės dauginimosi metu subrandina nuo 50 iki 200 kiaušinių, kurie dedami į dirvą ir užkasami 5-10 cm gylyje. Po 2-4 savaičių kiaušiniai išsirita, o išsiritę jaunikliai jau turi silpną kriauklę. Sraigiukai užauga per 6-8 mėn – nuo ankstyvo pavasario iki rudens vidurio.Helix aspersa gyvena nuo 2 iki 5 metų, bet vienas sraigių auginimo ciklas tetrunka metus, todėl ši rūšis yra itin patraukli komerciniam auginimui.

Ši rūšis yra gausiai paplitusi natūralioje aplinkoje beveik visoje Europoje. Šių sraigių gimtieji kraštai yra Viduržemio jūros pakrantės, o dabar šie moliuskai paplitę ir Britų salyne, kur buvo introdukuoti romėnų. 19 amžiaus pradžioje šios sraigės buvo išplatintos ir Amerikos žemynuose, Afrikoje, Australijoje bei N.Zelandijoje ir, kai kur pasaulyje, yra laikomos invazinėmis rūšimis. Helix aspersa yra labai adaptyvi rūšis gebanti prisitaikyti prie įvairių klimato sąlygų, todėl, šių sraigių auginimas yra mažiau rizikingas negu kitų rūšių.

Helix aspersa sraigės visoje Europoje yra laikomos gurmanišku delinkatesu. Prancūzijoje jos žinomos kaip „escargot“, „petit gris“ , „escargot chagrine“ ir „la zigrinata“. Sraigių produktai taip pat yra populiarūs Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir JAV. Šiuo metu, jų populiarumas auga ir kitose šalyse.

Kopijuoti šiame puslapyje esančią informaciją griežtai draudžiama ©